Gera žinia: šildymo kaina mažės

Žiemą šildysimės pigiau. Skaičiuojama, jog šilumos kaina šį šildymo sezoną mažės ketvirtadaliu. Naujos šilumos kainos įsigalios, kai miesto valdžia patvirtins šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams.

Nauja šilumos kaina vilniečiams būtų taikoma jau nuo gruodžio 1 d.

Šildymo kainos perskačiuotos po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) baigė UAB „Vilniaus energija” 2012–2014 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimą ir nustatė, kad šiuo laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,30 mln. Eur.

Tarp nepagrįstų sąnaudų yra ne tik permokėtos lėšos biokurui įsigyti, bet ir išlaidos darbo užmokesčiui, reprezentacijai, konsultacinėms paslaugoms, labdarai ir kt.

Taip pat buvo nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Vilniaus energija” Komisijai teikė tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją ir tai suponavo prielaidas taikyti vartotojams neteisingą šilumos kainą. Susidariusi situacija dar kartą patvirtino būtinybę suteikti Komisijai papildomus įstatyminius įgaliojimus atliekant reguliuojamų ūkio subjektų patikrinimus – Komisija dar šių metų pavasarį Seimui pateikė atitinkamų įstatymų pataisas.

Senos ir sutrupėjusios Neries krantinės plytelės paklotos Kalnėnuose?

Neries krantinę gražinanti Vilniaus miesto savivaldybė, regis, rado būdą, kaip antram gyvenimui prikelti senas betonines plokštes, kurios “puošė” Neries krantinę. Socialiniame tinkle “Facebook” plinta nuotrauka, kurioje užfiksuotas vaizdas verčia iš kojų Kalnėnų rajono gyventojus.

 

betotinės plokštės Senos ir sutrupėjusios Neries krantinės plytelės paklotos Kalnėnuose?

Betoninės Neries plokštės

Spėjama, kad nuotraukoje matomas naujai suformuotas pėsčiųjų takelis pastatyta ne iš ko kito kaip iš Neries krantinės plytelių.

“#Šimašeu, jūs man pasakykit – kodėl senamiesčio hipsterių bėgimo bateliams per prastos krantinės plytelės kažkam pasirodė tinkamas grindinys Kalnėnų gyventojų šaligatviui? Ir tas nuolydis į kelią. Rimtai?”, – rašo Mykolas Markauskas, nuotraukos autorius.

Kita vilnietė baiminasi, jog su stačiu nuolydžiu įrengtos plytelės kelia pavojų žmonių saugumui: “Pats šaligatvis puse velnio, bet tas nuolydis į kelią, tai… išplaus jį po pirmos rimtesnės liūties man rodos!”, – rašo ji.

Vilniaus savivaldybė kol kas nesureagavo į šią situaciją.

Vilniaugidas.lt primena, jog savivaldybė ketina pakeisti Neries krantinės dangą, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takus, įrengti naujas vietos laivų švartavimuisi, lauko kavines.

Skaičiuojama, jog darbai kainuos 3 mln. eurų.

Laivų švartavimuisi planuojama įrengti naujas vietas: ties senuoju elingu T. Kosciuškos g., Mindaugo tilto dešinėje, ties Žygimantų ir A. Goštauto gatvėmis, tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų.

Vilnietė klausia: kur veda ši pėsčiųjų perėja?

Vilnietė Alma dėkoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė nudažė pėsčiųjų perėją jos rajone. Tačiau ji negali patikėti, kad savivaldybė nepasirūpino pėsčiųjų tako įrengimu. Ji kelia klausimą, kam apskritai reikėjo leisti pinigus perėjos įrengimui, jei greta jos – tik apžėlę krūmai?

“Ačiū, kad mūsų prašymai buvo išgirsti. Dabar mes turime perėją. Galim dėl savo vaikų nepergyvent. Jie saugiai grįžta į namus. Tik vienas klausimas KUR VEDA ŠITA PERĖJA???
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Padėtas dar vienas gerų darbų pliusas, bet ar jis to vertas? Išmesti veltui pinigai. Papiktinti žmonės. GĖDA. Ir dar kartą GĖDA.
Toks požiūris į žmones? Giriatės, kad Vilnius laimingiausia sostinė? O mes kitaip jaučiamės-pažeminti”, – klausia p. Alma.

perėja Vilnietė klausia: kur veda ši pėsčiųjų perėja?

Vilnietė negali patikėti

Klausimai-atsakymai: kaip išsirinkti powerbanką?

Po beveik dešimtmetį trukusios rekonsktrukcijos atidaryta Martyno Mažvydo biblioteka

Po aštuonerius metus trukusių rekonstrukcijos darbų duris vėl atvėrė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, esanti Gedimino pr. 51.

Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Anot Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „atnaujintose Nacionalinės bibliotekos erdvėse bus sudarytos palankios sąlygos lankytojų, skaitytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui“.

Naujos erdvės ir paslaugos atsivers laipsniškai, bet pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves. Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis.

Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.

Biblioteka pradėta rekonstruoti 2008 m., tačiau darbai užsitęsė dėl ekonominės krizės. Pastatą rekonstravo AB „YIT Kausta“.

Čiurlionio gatvėje – naujas „YIT Kausta“ pastatas

Vilniuje, Čiurlionio gatvėje, bendrovė „YIT Kausta“ pradėjo statyti naują 7 aukštų pastatą. 860 kv. metrų teritorijoje statybų bendrovė „YIT Kausta“ stato pastatą su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Pastato statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų vasaros.

Statybos darbai bus vykdomi ilgą laiką aptvertoje ir nenaudojamoje teritorijoje. Sklypą „YIT Kausta“ įsigijo praėjusių metų spalio mėn. Šių metų kovo mėnesį pradėtame statyti pastate bus įrengti 51 dviejų–keturių kambarių, 46–132 kv. m ploto butas, taip pat keturios 170–200 kv. metrų ploto komercinės patalpos.

Šeštame pastato aukšte, ant stogo, bus įrengta saugi vaikų žaidimų aikštelė.

Pastatą projektavo bendrovės Jungtinės architektų dirbtuvės architektai.

Pastate taip pat bus įrengta 70 vietų automatizuota požeminė automobilių aikštelė su keltuvais. Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų A energinio naudingumo klasę.

Iš viso šiemet į gyvenamųjų namų statybas Vilniuje ir Kaune „YIT Kausta“ investuos per 25 mln. Eur ir abiejų miestų gyventojams pasiūlys apie 240 naujų butų.

Valstybės pažinimo centras

Prezidentūroje – modernus Valstybės pažinimo centras

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje, Totorių g. 28,  įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą. Jis svečius priims antradieniais-penktadieniais nuo 9 iki 16 val. ir šeštadieniais-sekmadieniais nuo 11 iki 18 val. Lankytojams su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kovo 11-osios išvakarėse atidarytas Valstybės pažinimo centras  tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Čia lankytojai pasitelkdami išmaniąsias technologijas gali susipažinti su piliečių teisėmis, valstybės ir svarbiausių valdžios institucijų veikla.

„Šis centras – geriausias įrodymas, kad savo šalies pažinimui ribų nėra. Čia sukurtų ekspozicijų tikslas – ugdyti lankytojus kaip laisvas asmenybes, kurios turi teisę ne tik pažinti, bet ir dalyvauti valstybėje vykstančiuose procesuose. O tai reiškia – veikti, spręsti, bendradarbiauti ir kurti”, – sakė šalies vadovė.

Valstybės pažinimo centrą aplankę žmonės nebus tik pasyvūs stebėtojai – jie patys kurs jo turinį, galės pasiūlyti savo iniciatyvas ir idėjas, kaip spręsti problemas, moderniosiomis technologijomis palikti sveikinimą Lietuvai.

Centro svečiai, pradėję kelionę po muziejų, į rankas gaus planšetę, kuri taps interaktyviuoju gidu, padėsiančiu dar išsamiau susipažinti su per tris aukštus išsidėsčiusiomis muziejaus ekspozicijomis. Planšetėse lankytojai ras ne tik ekspozicijų paaiškinimus ar virtualius mokslininkų komentarus, bet ir vaizdo bei garso medžiagą, kurioje – ištraukos iš sąjūdžio mitingų, akimirkos iš valstybei svarbių istorinių įvykių, interaktyvūs papildytos realybės principu sukurti žaidimai.

Naudodami Google maps žmonės keliaus per Lietuvą, žymės ir galės aprašyti jiems mieliausias šalies vietas, kurs savo šeimos, klasės ar bendruomenės herbus, sudarinės šį 100-metį gimusių žymiausių šalies piliečių gimtinių žemėlapį. Šiuolaikinėmis technologijomis ir realybę papildančiomis priemonėmis muziejaus svečiai patys galės subalansuoti valstybės biudžetą, Lietuvos žemėlapyje pažaisti „Laivų mūšį”, susipažinti su visais nepriklausomos Lietuvos vadovais ir jų pomėgiais, sužinoti Prezidento rūmų istoriją.

Valstybės pažinimo centrą kūrė daugiau kaip 40 savo srities specialistų – architektai, dizaineriai, istorikai, politologai, menotyrininkai, vizualiųjų medijų, informacinių technologijų atstovai. Savo pasisakymus apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir valstybės reikšmę garso ir vaizdo formatu paliko per 100 visuomenei puikiai pažįstamų žmonių.

Viešojo transporto tvarkaraštis ir maršrutai – Google Maps žemėlapyje

Planuoti kelionę Vilniaus viešojo transportu bus paprasčiau. Savivaldybė pranešė, jog Google Maps jau galima rasti Vilniaus miesto viešojo transporto tvarkaraščius ir kelionės planavimo pasirinkimus.

„Google Maps Transit“ įrankis leis susiplanuoti savo kelionę minučių tikslumu.

Apsilankius maps.google.lt ir paspaudus ties „Nuorodomis“, paieška pateiks kelionei tinkamus viešojo transporto maršrutus, kelionės trukmę ir visą jos eigą. „Google Maps Transit“ plėtinį galima pasiekti ir tiesiogiai, naršyklės lauke suvedus adresą maps.google.lt/transit.

„Google Maps Transit“ yra „Google Maps“ plėtinys, skirtas planuoti asmenines keliones viešuoju transportu. Tam tikrų vietovių žemėlapiuose, greta jau įprastų maršrutų automobiliu ir pėsčiomis, pateikiama ir kelionės viešuoju transporto alternatyva, nurodant artimiausias viešojo transporto stoteles, kelionės tikslui pasiekti reikalingų maršrutų transporto priemones ir kelionės trukmę nuo durų iki durų.

„Google Maps Transit“ plėtiniu galima naudotis prisijungus tiek per asmeninius kompiuterius, tiek ir per kitus išmaniuosius prietaisus, palaikančius „Android“ ar „iOS“ informacines sistemas.

Požeminei aikštelei Gedimino prospekte – remontas

Nuo vasario 8 d. pradėti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios po Vinco Kudirkos aikšte Gedimino pr., vidaus remonto darbai.

Einamieji remonto darbai bus vykdomi keliais etapais, ir juos tikimasi užbaigti per mėnesį, pranešė savivaldybė.

Remonto metu vairuotojai galės naudotis aikštele, tačiau bus ribojamas automobilių statymas tose dalyse, kurios tuo metu bus remontuojamos. Neradus laisvos stovėjimo vietos požeminėje aikštelėje, automobilius, kaip ir įprastai, bus galima statyti netoliese esančiose stovėjimo vietose Jogailos, A. Jakšto ir kitose gatvėse.

Šiuo metu aikštelėje yra 262 vietos lengviesiems automobiliams. Aikštelė dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą.

Darbo grupė aiškinsis, kokia Vingio parko estrados būklė

Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupė aiškinsis, kokia Vingio parko estrados infrastruktūros būklė. Vingio parko estrados funkcionalumo vizijos parengimo ir infrastruktūros pritaikymo darbo grupei vadovaus administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.

Darbo grupei pavesta aiškintis galimybes padidinti estrados funkcionalumą ir geresnį pritaikomumą dainų šventėms, atsižvelgiant į skirtingus gyventojų poreikius ir įvairiapusį pritaikymą.

Vingio parką prižiūrinči VšĮ „Vilniaus miesto parkai“. Per pastaruosius keletą metų šiame parke buvo sutvarkytos teritorijos prie pagrindinių takų ir centrinės aikštės.

Sportuojančių vilniečių itin pamėgtame parke planuojama įrengti badmintono aikšteles, slidininkų bei orientacininkų trasas, išplėsti treniruoklių aikštelę, įrengti poilsio zoną paplūdimį prie Neries.

Vingio parkas, Neries vingyje, mėgstama vilniečių poilsio vieta. Jo plotas 162 ha. Parko pietrytinėje dalyje, užakusio ežero vietoje, išlikusi maža pelkė. Vakarinėje dalyje buvusio botanikos sodo liekanos.

Vingio parko areną kasmet sudrebina pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai. Per pastarąjį dešimtmetį arenos sceną drebino Eltonas Johnas, Romos simfoninis orkestras, Andrea Bocelli, Stingas, Lady Gaga ir kiti.

Plečiasi Hanner statomi Žvėryno namai prie Panoramos

Prie prekybos ir pramogų centro Panorama kylantys Hanner Žvėryno namai plečiasi.

Bendrovė informavo, jog pradeda trečiojo etapo įgyvendinimą. Plėtros metu bus statomi trys šešiaaukščiai gyvenamosios paskirtis daugiabučiai.

Trečiojo etapo metu bus pastatyti 137 butai, kurių bendras plotas sieks 8153 kvadratinius metrus. Statybas numatoma baigti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Žvėryno namuose” būstus įsigyti galima ir pasinaudojant šiais metais pristatyta išperkamosios nuomos paslauga „Rent2Buy”, kuomet išsirinkus naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

„Hanner” 3,3 ha sklypą Žvėryne, buvusioje „Vilniaus pergalės” saldainių fabriko teritorijoje, įsigijo 2013 m. birželio mėnesį už 7,8 mln. eurų. Investicijos į visą projektą, planuojama, sudarys apie 30 mln. eurų.