Vilnietė klausia: kur veda ši pėsčiųjų perėja?

Vilnietė Alma dėkoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė nudažė pėsčiųjų perėją jos rajone. Tačiau ji negali patikėti, kad savivaldybė nepasirūpino pėsčiųjų tako įrengimu. Ji kelia klausimą, kam apskritai reikėjo leisti pinigus perėjos įrengimui, jei greta jos – tik apžėlę krūmai?

“Ačiū, kad mūsų prašymai buvo išgirsti. Dabar mes turime perėją. Galim dėl savo vaikų nepergyvent. Jie saugiai grįžta į namus. Tik vienas klausimas KUR VEDA ŠITA PERĖJA???
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Padėtas dar vienas gerų darbų pliusas, bet ar jis to vertas? Išmesti veltui pinigai. Papiktinti žmonės. GĖDA. Ir dar kartą GĖDA.
Toks požiūris į žmones? Giriatės, kad Vilnius laimingiausia sostinė? O mes kitaip jaučiamės-pažeminti”, – klausia p. Alma.

perėja Vilnietė klausia: kur veda ši pėsčiųjų perėja?

Vilnietė negali patikėti

Klausimai-atsakymai: kaip išsirinkti powerbanką?

Po beveik dešimtmetį trukusios rekonsktrukcijos atidaryta Martyno Mažvydo biblioteka

Po aštuonerius metus trukusių rekonstrukcijos darbų duris vėl atvėrė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka, esanti Gedimino pr. 51.

Senojo bibliotekos pastato rekonstrukcija iš viso kainavo 26 mln. eurų, po jos bibliotekos plotas padidėjo dvigubai. Anot Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, „atnaujintose Nacionalinės bibliotekos erdvėse bus sudarytos palankios sąlygos lankytojų, skaitytojų kūrybai, darbui ir laisvalaikiui“.

Naujos erdvės ir paslaugos atsivers laipsniškai, bet pirmieji lankytojai jau galės naudotis Socialinių, Humanitarinių mokslų, Vaikų ir jaunimo literatūros, Retų knygų ir rankraščių skaityklomis ir pamažu pasitikti ateinančias naujoves. Integravus modernias technologijas ir atsižvelgus į pasaulines tendencijas, Nacionalinėje bibliotekoje naujų veiklos galimybių bus pasiūlyta ne tik tradiciniams bibliotekos lankytojams, bet ir jauniesiems specialistams. Jau netrukus įvairių sričių profesionalai galės bendrauti susitikimų kambariuose, dirbti specialiose bendradarbystės erdvėse, naudotis konferencijų sale ir net aštuoniomis specializuotomis skaityklomis.

Darbui ir prasmingam laisvalaikiui bus atvira muzikos įrašų studija, kino salė, meno, parodų ir muzikos erdvės, STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Art, Mathematics) metodiką taikančios dirbtuvės; veiks bibliotekos TV studija. Bibliotekoje bus pasirūpinta ir šeimomis: jų patogumui bus įrengtas vaikų užimtumo centras „Žaisloteka“, motinos ir vaiko kambarys.

Biblioteka pradėta rekonstruoti 2008 m., tačiau darbai užsitęsė dėl ekonominės krizės. Pastatą rekonstravo AB „YIT Kausta“.

Čiurlionio gatvėje – naujas „YIT Kausta“ pastatas

Vilniuje, Čiurlionio gatvėje, bendrovė „YIT Kausta“ pradėjo statyti naują 7 aukštų pastatą. 860 kv. metrų teritorijoje statybų bendrovė „YIT Kausta“ stato pastatą su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis. Pastato statybos darbus planuojama baigti iki kitų metų vasaros.

Statybos darbai bus vykdomi ilgą laiką aptvertoje ir nenaudojamoje teritorijoje. Sklypą „YIT Kausta“ įsigijo praėjusių metų spalio mėn. Šių metų kovo mėnesį pradėtame statyti pastate bus įrengti 51 dviejų–keturių kambarių, 46–132 kv. m ploto butas, taip pat keturios 170–200 kv. metrų ploto komercinės patalpos.

Šeštame pastato aukšte, ant stogo, bus įrengta saugi vaikų žaidimų aikštelė.

Pastatą projektavo bendrovės Jungtinės architektų dirbtuvės architektai.

Pastate taip pat bus įrengta 70 vietų automatizuota požeminė automobilių aikštelė su keltuvais. Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų A energinio naudingumo klasę.

Iš viso šiemet į gyvenamųjų namų statybas Vilniuje ir Kaune „YIT Kausta“ investuos per 25 mln. Eur ir abiejų miestų gyventojams pasiūlys apie 240 naujų butų.

Valstybės pažinimo centras

Prezidentūroje – modernus Valstybės pažinimo centras

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Prezidentūros teritorijoje, Totorių g. 28,  įsikūrusį Valstybės pažinimo centrą. Jis svečius priims antradieniais-penktadieniais nuo 9 iki 16 val. ir šeštadieniais-sekmadieniais nuo 11 iki 18 val. Lankytojams su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kovo 11-osios išvakarėse atidarytas Valstybės pažinimo centras  tapo moderniausia pilietiškumo galerija ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione. Čia lankytojai pasitelkdami išmaniąsias technologijas gali susipažinti su piliečių teisėmis, valstybės ir svarbiausių valdžios institucijų veikla.

„Šis centras – geriausias įrodymas, kad savo šalies pažinimui ribų nėra. Čia sukurtų ekspozicijų tikslas – ugdyti lankytojus kaip laisvas asmenybes, kurios turi teisę ne tik pažinti, bet ir dalyvauti valstybėje vykstančiuose procesuose. O tai reiškia – veikti, spręsti, bendradarbiauti ir kurti”, – sakė šalies vadovė.

Valstybės pažinimo centrą aplankę žmonės nebus tik pasyvūs stebėtojai – jie patys kurs jo turinį, galės pasiūlyti savo iniciatyvas ir idėjas, kaip spręsti problemas, moderniosiomis technologijomis palikti sveikinimą Lietuvai.

Centro svečiai, pradėję kelionę po muziejų, į rankas gaus planšetę, kuri taps interaktyviuoju gidu, padėsiančiu dar išsamiau susipažinti su per tris aukštus išsidėsčiusiomis muziejaus ekspozicijomis. Planšetėse lankytojai ras ne tik ekspozicijų paaiškinimus ar virtualius mokslininkų komentarus, bet ir vaizdo bei garso medžiagą, kurioje – ištraukos iš sąjūdžio mitingų, akimirkos iš valstybei svarbių istorinių įvykių, interaktyvūs papildytos realybės principu sukurti žaidimai.

Naudodami Google maps žmonės keliaus per Lietuvą, žymės ir galės aprašyti jiems mieliausias šalies vietas, kurs savo šeimos, klasės ar bendruomenės herbus, sudarinės šį 100-metį gimusių žymiausių šalies piliečių gimtinių žemėlapį. Šiuolaikinėmis technologijomis ir realybę papildančiomis priemonėmis muziejaus svečiai patys galės subalansuoti valstybės biudžetą, Lietuvos žemėlapyje pažaisti „Laivų mūšį”, susipažinti su visais nepriklausomos Lietuvos vadovais ir jų pomėgiais, sužinoti Prezidento rūmų istoriją.

Valstybės pažinimo centrą kūrė daugiau kaip 40 savo srities specialistų – architektai, dizaineriai, istorikai, politologai, menotyrininkai, vizualiųjų medijų, informacinių technologijų atstovai. Savo pasisakymus apie pilietiškumą, Lietuvos istoriją ir valstybės reikšmę garso ir vaizdo formatu paliko per 100 visuomenei puikiai pažįstamų žmonių.

Viešojo transporto tvarkaraštis ir maršrutai – Google Maps žemėlapyje

Planuoti kelionę Vilniaus viešojo transportu bus paprasčiau. Savivaldybė pranešė, jog Google Maps jau galima rasti Vilniaus miesto viešojo transporto tvarkaraščius ir kelionės planavimo pasirinkimus.

„Google Maps Transit“ įrankis leis susiplanuoti savo kelionę minučių tikslumu.

Apsilankius maps.google.lt ir paspaudus ties „Nuorodomis“, paieška pateiks kelionei tinkamus viešojo transporto maršrutus, kelionės trukmę ir visą jos eigą. „Google Maps Transit“ plėtinį galima pasiekti ir tiesiogiai, naršyklės lauke suvedus adresą maps.google.lt/transit.

„Google Maps Transit“ yra „Google Maps“ plėtinys, skirtas planuoti asmenines keliones viešuoju transportu. Tam tikrų vietovių žemėlapiuose, greta jau įprastų maršrutų automobiliu ir pėsčiomis, pateikiama ir kelionės viešuoju transporto alternatyva, nurodant artimiausias viešojo transporto stoteles, kelionės tikslui pasiekti reikalingų maršrutų transporto priemones ir kelionės trukmę nuo durų iki durų.

„Google Maps Transit“ plėtiniu galima naudotis prisijungus tiek per asmeninius kompiuterius, tiek ir per kitus išmaniuosius prietaisus, palaikančius „Android“ ar „iOS“ informacines sistemas.

Požeminei aikštelei Gedimino prospekte – remontas

Nuo vasario 8 d. pradėti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios po Vinco Kudirkos aikšte Gedimino pr., vidaus remonto darbai.

Einamieji remonto darbai bus vykdomi keliais etapais, ir juos tikimasi užbaigti per mėnesį, pranešė savivaldybė.

Remonto metu vairuotojai galės naudotis aikštele, tačiau bus ribojamas automobilių statymas tose dalyse, kurios tuo metu bus remontuojamos. Neradus laisvos stovėjimo vietos požeminėje aikštelėje, automobilius, kaip ir įprastai, bus galima statyti netoliese esančiose stovėjimo vietose Jogailos, A. Jakšto ir kitose gatvėse.

Šiuo metu aikštelėje yra 262 vietos lengviesiems automobiliams. Aikštelė dirba 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą.

Darbo grupė aiškinsis, kokia Vingio parko estrados būklė

Vilniaus miesto savivaldybės darbo grupė aiškinsis, kokia Vingio parko estrados infrastruktūros būklė. Vingio parko estrados funkcionalumo vizijos parengimo ir infrastruktūros pritaikymo darbo grupei vadovaus administracijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.

Darbo grupei pavesta aiškintis galimybes padidinti estrados funkcionalumą ir geresnį pritaikomumą dainų šventėms, atsižvelgiant į skirtingus gyventojų poreikius ir įvairiapusį pritaikymą.

Vingio parką prižiūrinči VšĮ „Vilniaus miesto parkai“. Per pastaruosius keletą metų šiame parke buvo sutvarkytos teritorijos prie pagrindinių takų ir centrinės aikštės.

Sportuojančių vilniečių itin pamėgtame parke planuojama įrengti badmintono aikšteles, slidininkų bei orientacininkų trasas, išplėsti treniruoklių aikštelę, įrengti poilsio zoną paplūdimį prie Neries.

Vingio parkas, Neries vingyje, mėgstama vilniečių poilsio vieta. Jo plotas 162 ha. Parko pietrytinėje dalyje, užakusio ežero vietoje, išlikusi maža pelkė. Vakarinėje dalyje buvusio botanikos sodo liekanos.

Vingio parko areną kasmet sudrebina pasaulinio lygio žvaigždžių koncertai. Per pastarąjį dešimtmetį arenos sceną drebino Eltonas Johnas, Romos simfoninis orkestras, Andrea Bocelli, Stingas, Lady Gaga ir kiti.

Plečiasi Hanner statomi Žvėryno namai prie Panoramos

Prie prekybos ir pramogų centro Panorama kylantys Hanner Žvėryno namai plečiasi.

Bendrovė informavo, jog pradeda trečiojo etapo įgyvendinimą. Plėtros metu bus statomi trys šešiaaukščiai gyvenamosios paskirtis daugiabučiai.

Trečiojo etapo metu bus pastatyti 137 butai, kurių bendras plotas sieks 8153 kvadratinius metrus. Statybas numatoma baigti 2016 m. trečiąjį ketvirtį.

„Žvėryno namuose” būstus įsigyti galima ir pasinaudojant šiais metais pristatyta išperkamosios nuomos paslauga „Rent2Buy”, kuomet išsirinkus naują būstą su pilna arba daline apdaila, žmogus gali jame apsigyventi iš karto, o jo įsigijimą atidėti iki dvejų metų.

„Hanner” 3,3 ha sklypą Žvėryne, buvusioje „Vilniaus pergalės” saldainių fabriko teritorijoje, įsigijo 2013 m. birželio mėnesį už 7,8 mln. eurų. Investicijos į visą projektą, planuojama, sudarys apie 30 mln. eurų.

Vilniaus vandenų vadovu paskirtas A. Ignatavičius

Vandens tiekimo bendrovė “Vilniaus vandenys“ valdyba išrinko naująjį įmonės vadovą. Nuo 2016 metų sausio 11 dienos įmonei pradeda vadovauti Aidas Ignatavičius, keičiantis laikinai vadovo pareigas ėjusį Gintautą Maniušį. Aidas Ignatavičius (41 m.) iki šiol dirbo AB „LESTO“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi.
„Džiaugiuosi, kad prie UAB „Vilniaus vandenys“ vairo stoja tikrai aukštos kvalifikacijos ir ilgametę vadovaujamo darbo patirtį turintis specialistas, nurungęs kelias dešimtis stiprių kandidatų. Neabejoju, kad Aidas Ignatavičius puikiai įgyvendins šiai įmonei keliamus tikslus: užtikrinti, kad įmonės turtas būtų valdomas efektyviai, veikti pelningai, siekti, kad vandens kaina gyventojams nekiltų bei koncentruoti įmonės veiklą bei tinklų plėtrą Vilniaus miesto savivaldybės ribose“, – sako UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas.

“Esu pasiruošęs iššūkiams, kurie laukia manęs naujame darbe – užtikrinti skaidrią ir teisėtą ūkinių bei finansinių operacijų apskaitą, išgryninti įmonės veiklą, atsisakant perteklinės veiklos. Dėkingas valdybai už išreikštą pasitikėjimą“, – sako naujasis įmonės generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Paskelbusi, jog ieško šiuolaikiško, progresyviai mąstančio vadovo/-ės vienai savo valdomų įmonių, įmonė iš viso sulaukė 34 kandidatų pasiūlymų, tarp jų ir užsienyje dirbančių profesionalų.

Naujajam UAB „Vilniaus vandenys“ vadovui A. Ignatavičiui pravers 14 metų vadovaujančio darbo patirtis įmonių procesų ir paslaugų, pokyčių, strateginių planų ir rizikos valdyme. Vadovavimo ir įmonių veiklos strategijos, politikos formavimo bei įmonės finansinių srautų kontroliavimo patirtį A. Ignatavičius įgijo eidamas Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pareigas „Danske Bank“ Lietuvos filiale. A. Ignatavičius savo ilgalaikę vadovo darbo patirtį taip pat kaupė tokiuose įmonėse kaip „Lietuvos paštas“, VST, „Swedbank“.
UAB „Vilniaus vandenys“ – didžiausia Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 256,6 tūkst. vartotojų.

vilniaus-energija1

Vartotojų kišenes tuštinusiai Vilniaus energijai – Konkurencijos tarybos bauda

Centralizuotos šilumos tiekėja “Vilniaus energija” dėl pažeidimų gavo Konkurencijos tarybos baudą. Anot tarybos, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš UAB „Bionovus“.

Dėl to „Vilniaus energijai“ skirta 19 mln. eurų bauda, buvusiai „Bionovus“ – 3,5 ml. eurų bauda.

Abu ūkio subjektai užėmė reikšmingas rinkos dalis, turėjo didelę rinkos galią, todėl susitarimas turėjo neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimai pažeidė Konkurencijos įstatymą, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus.

ve susirasinejimas 300x214 Vartotojų kišenes tuštinusiai Vilniaus energijai   Konkurencijos tarybos bauda

Susirašinėjimas tarp Vilniaus energijos ir Bionovus

Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis. Nustatyto pažeidimo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas biokuro pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių, tarp jų daugiau nei 195 tūkstančius butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas.

UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ sudaryta sutartis numatė, kad UAB „Vilniaus energija“ penkerius metus pirks biokurą tik iš UAB „Bionovus“. UAB „Bionovus“ užėmė daugiau negu 60 proc. Vilniaus regiono biokuro tiekimo rinkos, o UAB „Vilniaus energija“ – daugiau nei 50 proc. tarp visų biokuro pirkėjų Vilniaus regione.

Anot tarybos, bauda bus mokama ne iš vartotojų lėšų, todėl tai įtakos šilumos kainai neturės.