Vilniaus vandenų vadovu paskirtas A. Ignatavičius

Vandens tiekimo bendrovė “Vilniaus vandenys“ valdyba išrinko naująjį įmonės vadovą. Nuo 2016 metų sausio 11 dienos įmonei pradeda vadovauti Aidas Ignatavičius, keičiantis laikinai vadovo pareigas ėjusį Gintautą Maniušį. Aidas Ignatavičius (41 m.) iki šiol dirbo AB „LESTO“ valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi.
„Džiaugiuosi, kad prie UAB „Vilniaus vandenys“ vairo stoja tikrai aukštos kvalifikacijos ir ilgametę vadovaujamo darbo patirtį turintis specialistas, nurungęs kelias dešimtis stiprių kandidatų. Neabejoju, kad Aidas Ignatavičius puikiai įgyvendins šiai įmonei keliamus tikslus: užtikrinti, kad įmonės turtas būtų valdomas efektyviai, veikti pelningai, siekti, kad vandens kaina gyventojams nekiltų bei koncentruoti įmonės veiklą bei tinklų plėtrą Vilniaus miesto savivaldybės ribose“, – sako UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos pirmininkas Darius Nedzinskas.

“Esu pasiruošęs iššūkiams, kurie laukia manęs naujame darbe – užtikrinti skaidrią ir teisėtą ūkinių bei finansinių operacijų apskaitą, išgryninti įmonės veiklą, atsisakant perteklinės veiklos. Dėkingas valdybai už išreikštą pasitikėjimą“, – sako naujasis įmonės generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Paskelbusi, jog ieško šiuolaikiško, progresyviai mąstančio vadovo/-ės vienai savo valdomų įmonių, įmonė iš viso sulaukė 34 kandidatų pasiūlymų, tarp jų ir užsienyje dirbančių profesionalų.

Naujajam UAB „Vilniaus vandenys“ vadovui A. Ignatavičiui pravers 14 metų vadovaujančio darbo patirtis įmonių procesų ir paslaugų, pokyčių, strateginių planų ir rizikos valdyme. Vadovavimo ir įmonių veiklos strategijos, politikos formavimo bei įmonės finansinių srautų kontroliavimo patirtį A. Ignatavičius įgijo eidamas Verslo bankininkystės tarnybos direktoriaus pareigas „Danske Bank“ Lietuvos filiale. A. Ignatavičius savo ilgalaikę vadovo darbo patirtį taip pat kaupė tokiuose įmonėse kaip „Lietuvos paštas“, VST, „Swedbank“.
UAB „Vilniaus vandenys“ – didžiausia Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 256,6 tūkst. vartotojų.

vilniaus-energija1

Vartotojų kišenes tuštinusiai Vilniaus energijai – Konkurencijos tarybos bauda

Centralizuotos šilumos tiekėja “Vilniaus energija” dėl pažeidimų gavo Konkurencijos tarybos baudą. Anot tarybos, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš UAB „Bionovus“.

Dėl to „Vilniaus energijai“ skirta 19 mln. eurų bauda, buvusiai „Bionovus“ – 3,5 ml. eurų bauda.

Abu ūkio subjektai užėmė reikšmingas rinkos dalis, turėjo didelę rinkos galią, todėl susitarimas turėjo neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Konkurencijos tarybos vertinimu, UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ susitarimai pažeidė Konkurencijos įstatymą, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus.

ve susirasinejimas 300x214 Vartotojų kišenes tuštinusiai Vilniaus energijai   Konkurencijos tarybos bauda

Susirašinėjimas tarp Vilniaus energijos ir Bionovus

Tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ nepasinaudojo biokuro tiekėjų konkurencija bei galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis. Nustatyto pažeidimo laikotarpiu UAB „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas biokuro pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus m. pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. vilniečių, tarp jų daugiau nei 195 tūkstančius butų Vilniaus mieste, Salininkuose ir Trakų Vokėje, taip pat įmones, organizacijas bei viešojo sektoriaus įstaigas.

UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ sudaryta sutartis numatė, kad UAB „Vilniaus energija“ penkerius metus pirks biokurą tik iš UAB „Bionovus“. UAB „Bionovus“ užėmė daugiau negu 60 proc. Vilniaus regiono biokuro tiekimo rinkos, o UAB „Vilniaus energija“ – daugiau nei 50 proc. tarp visų biokuro pirkėjų Vilniaus regione.

Anot tarybos, bauda bus mokama ne iš vartotojų lėšų, todėl tai įtakos šilumos kainai neturės.

neries_krantines_remontas

Neries krantinėje paklota 500 metrų naujos dangos

Neries krantinės rekonstrukcijos projekte – pirmieji akivaizdūs darbo rezultatai. Vilniaus valdžia pranešė, jog  nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki skulptūros „Krantinės arka“ dešiniajame krante visiškai suremontuota apie 500 metrų dangos.

Išardžius daugiau kaip 2300 ištrupėjusių senų plokščių, iš krantinės buvo išvežta apie 1600 tonų statybinio laužo ir paklota apie 30 tūkstančių naujų plokščių ir trinkelių – tvirtos, ilgaamžės, sertifikuotos betoninės dangos.

Krantinės danga remontuojama įsiklausius į ekspertų rekomendacijas: atidengus senas plokštes, poliai atkasami iki pat vandens lygio, o plyšiai užtaisomi taip, kad ateityje upės vanduo neišplautų grunto. Specialistai įrengia ir šalčiui atsparų dangos sluoksnį, užtaiso siūles. Krantinės remonto darbai bus toliau tęsiami pavasarį, kai tik leis oro sąlygos.

Iki kitų metų pabaigos planuojama visiškai suremontuoti suirusias betonines plokštes dešiniajame upės krante nuo Žirmūnų iki Liubarto tilto, taip pat sutvarkyti betonines plokštes kairiajame krante – nuo Vilnios upės iki Verslo trikampio.

Vilniaus savivaldybės nuotrauka.

Vilniuje jau zuja Uber automobiliai

Uber“ pradėjo bandyti pavėžėjimo paslaugą Vilniuje.

„Uber“ naudoja mobiliąją aplikaciją išmaniajame telefone tam, kad sujungtų kur nors vykti norinčius žmones su pavėžėti galinčiais savarankiškai dirbančiais vairuotojais. Visuose iOS ir Android operacinėse sistemose veikianti aplikacija naudoja žemėlapius su GPS funkcija tam, kad rastų arčiausiai esantį vairuotoją, dažniausiai esantį vos už kelių minučių kelio.

„Pavėžėjimo paslauga mūsų nuostabiame Vilniaus mieste gali iš tiesų paskatinti daugiau žmonių naudotis mažesniu skaičiumi automobilių. Mes buvome priblokšti skaičiaus žmonių, norinčių dalyvauti mūsų pilotiniame projekte. Dėl to nekantriai laukiame momento, kai galėsime su vietos ir nacionalinės valdžios atstovais pasidalinti mūsų rezultatais“, – sakė Vytautas Černiauskas, „Uber“ operacijų vadovas Lietuvoje.

Užsakęs paslaugą, pakeleivis ekrane mato vairuotojo nuotrauką, jo/jos vardą ir automobilio markę, modelį ir numerį bei gali stebėti, kaip automobilis atvyksta realiu laiku. Aplikacija informuoja pakeleivį apie vairuotojo atvykimą, todėl dienos, kai reikėjo laukti automobilio šaltyje ar lietuje jau praeitis.

Kiekvienas „Uber“ platformoje užsiregistravęs vairuotojas-partneris yra praėjęs griežtą teistumo ir vairavimo istorijos patikrą, turi vairuotojo pažymėjimą bei ne mažesnę kaip 2 metų vairavimo patirtį. Jų automobilis yra ne senesnis kaip 10 metų, turi bent keturias duris, yra švarus ir geros techninės būklės.

Vilniausgidas.lt žiniomis, “Uber” šiuo metu sostinėje turi biurą, kuriame darbuojasi programuotojų komandą.

“Uber” valdo Lietuvoje registruotą “Uber Lithuania Software and Development, UAB“, kuri įsteigta Jogailos g. 4.

 

Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras su baseinais1

Vietoj seno Lazdynų baseino 2017 m. pabaigoje iškils daugiafunkcis centras

Vilniaus savivladybės užsakymu Lietuvos ir Nyderlandų projektuotojai parengė naujo daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro projektą. Anot savivaldybės, leidimą baseino statybai tikimasi gauti dar šią žiemą. Visiškai naujo baseino galima tikėtis 2017 metų pabaigoje.

 

Centras įsikurs vietoje senojo Lazdynų baseino Erfurto g. 13. Lazdynų baseinas pastatytas 1980 metais.

Jame yra 50 m ilgio 8 plakumo takeliai, baseino gylis yra nuo 2 iki 5 metrų. Tai vienintelis visoje Lietuvoje baseinas, turintis 10 metrų aukščio šuolių į vandenį bokštą.

Anot savivaldybės pranešimo, naujajame centre bus įrengta ir moderniausia Lietuvoje treniruočių salė šuoliams į vandenį, taip pat veiks sporto klubas, SPA, pirčių zona. Reguliuojamas baseino gylis – pakeliamo dugno technologija – suteiks galimybę centre treniruotis ne tik profesionaliems sportininkams, bet ir visiems norintiems: vandens pramogų mėgėjams, senjorams, besimokantiems plaukti vaikams, mamytėms su mažyliais, neįgaliesiems.

Daugiafunkcio sveikatinimo centro projektą parengė „UAB Cloud architektai” bei olandai „Slangen+Koenis International”, inžinerinę jo dalį – UAB „Sweco Lietuva bei UAB „Infes“. Projekto autoriai: Erik Slangen, Jovilė Porvaneckaitė, Antanas Dagelis, Andrius Vilčinskas.

Paminklas ant Trijų kryžių kalno nušvito Prancūzijos spalvomis

Šeštadienio vakarą Vilniuje paminklas ant sostinės Trijų kryžių kalno buvo apšviestas Prancūzijos vėliavos spalvomis – mėlyna, balta bei raudona. Tokiu būdu Vilnius prisijungė prie pasaulinės solidarumo su Prancūzija akcijos.

Trijų kryžių paminklą vilniečiai visuomet suvokė kaip savo tapatybės ir pasipriešinimo simbolį. Sovietmečiu paminklas buvo susprogdintas, tačiau 1989 metais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyva atstatytas.

Prancūzijos vėliavos spalvomis nušvito ir daugiau žymių pasaulio objektų – Eifelio bokštas, Rio de Žaneiro Kristaus statula, Sidnėjaus operos rūmai ir kiti.

Žydų darželiui Žvėryne – žalia šviesa

Vilniaus valdžia nusprendė leisti Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijai ne konkurso būdu išnuomoti patalpas J.I. Kraševskio g. 5 ir jose įrengti naują vaikų darželį Vilniuje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, padedama rėmėjų, ketina perplanuoti vieno aukšto (apie 300 kv. m ploto) pastatą Žvėryno rajone ir įrengti naują žydų darželį, kurį galėtų lankyti tiek žydų, tiek ne žydų tautybės vaikai. Čia naujų vietų atsirastų apie 60-80 darželinukų (3-4 grupės). Darželio steigėja taptų Vilniaus žydų bendruomenė.

Šiuo metu nenaudojamas ir negyvenamasis pastatas J.I. Kraševskio gatvėje patikėjimo teise valdomas Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos. Ne konkurso būdu išnuomotame pastate įkurtas žydų darželis kartu su gimnazija sudarytų vieningą švietimo ir ugdymo kompleksą.

Olandų gatvėje norima įrengti krematoriumą

Vilniuje, Olandų g. 22, norima įrengti krematoriumą. Vilniaus savivaldybė patvirtino, jog Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovai domisi galimybėmis rekonstruojant senuosius laidojimo namus įrengti krematoriumą.

„Norėdama Laidojimo rūmų pastate sumontuoti kremavimo įrangą, bendrovė turės kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl kremavimo poveikio aplinkai vertinimo. Jį atlikus, su vertinimo išvadomis supažindinami gyventojai ir tik gavus išvadą, kad tokia veikla Laidojimo rūmuose leistina, galės kreiptis į savivaldybę dėl statybos leidimo“, – sako laikinoji Miesto plėtros departamento vadovė Rūta Matonienė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokio leidimo nėra išdavusi.

Šiuo metu vienintelis Lietuvoje krematoriumas veikia Kėdainiuose, jis priklauso bendrovei “K2 LT”.

vilniaus-energija1

30 mln. eurų vertės “Vilniaus energijos” pirkimai – neskaidrūs

Sostinę centralizuotai šilumą aprūpinanti bendrovė “Vilniaus energija” sulaukė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) dėmėsio. VPT konstatavo, kad du UAB „Vilniaus energija“ organizuoti elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo viešieji pirkimai pažeidžia vartotojų interesus ir Viešųjų pirkimų įstatymą.

Pirkimų bendra vertė apie 30 mln. eurų be PVM. Abiejuose konkursuose pasiūlymus pateikė vienintelis tiekėjas AB „Axis Industries“, pranešė pirkimus kontroliuojanti tarnyba.

VPT konstatuoja, kad pirkimų dokumentuose nustatyta reikalavimų visuma leidžia daryti prielaidą, kad pirkimo sąlygos yra pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui ir neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Taip pat nustatyta, kad sutarčių kainodara, susijusi su paslaugų teikimu nėra skaidri ir neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo, o šių sutarčių vykdymas gali neigiamai atsiliepti vartotojams.

VPT, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, įpareigoja perkančiąją organizaciją nutraukti abiejų pirkimų procedūras ir raštu informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

tbilisio_skveras_vilnius

Vilnius ir Tbilisis stiprina ryšius: Žvėryne atidarytas Tbilisio skveras

Tbilisis ir Vilnius verčia naują bendradarbiavimo puslapį. Abi sostinės apsikeitė skverais – Žvėryno mikrorajone atsirado Gruzijos sostinės vardu pavadintas skveras. Tbilisio centre Gruzijoje skveras pavadintas Vilniaus vardu prieš 5 metus.

Ties A. Mickevičiaus ir Kęstučio gatvių sankryža esančiame skvere iškilmingai atidengtas Tbilisio merijos dovanotas Vilniaus ir Tbilisio miestų bičiulystės atminimo ženklas. Anot miesto mero, ilgainiui čia turėtų atsirasti ir Lietuvos bei Gruzijos skulptorių darbai, simbolizuojantys Tbilisį,

2009 metais Vilniuje buvo pasirašyta Vilniaus ir Tbilisio susigiminiavimo sutartis. Šiemet spalį Vilniuje ir Tbilisyje vyko tradicinis Tbilisio miesto renginys „Tbilisoba“.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotrauka